Lyjant...

Medumi alsuoja tiršti liepos lietūs,
Ratilais ežerų sapną pabaidantys.
Savimi tik pridenk mano kūną boluojantį tamsai,
Kai eisim juoku pabaidyti naktinių drugių,
Teškėjime šokančių po dylančiu mėnulio žibintu...
boružė

2009-07-03 12:13:50

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-07-03 19:02:35

Meistriškai, labai gražiai poetiškai ištapėte romantiškai jaukias nuotaikas tiesiog atgyjančiame gamtovaizdyje. Patiko.

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2009-07-03 13:57:55

Alpu nuo aistringos nakties, nuo artėjančio Dievo Perkūno, bet labiausiai - nuo savo žydėjimo laiko.

Vartotojas (-a): boružė

Sukurta: 2009-07-03 13:41:39

Ražai, Jūsų komentarai nuostabūs, kartais pranoksta patį kūrinį:) ačiū. Sako, kad liepą mes visi šiek tiek "išprotėjame" nuo vasaros kaitros ir ją lydinčių jausmų savigulio:) aistraus, valiūkiško ir lengvo "išprotėjimo"visiems skaičiusiems:)

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-07-03 13:37:27

Ach, koks svaigus šokis vasarvidyje po mėnulio žibintu lietuje...o kaip aš mėgau šokti, bet Jums tikrai nepavydžiu, kiekvienam savas laikas...ach liepa, liepa liepa...svaigina savo dvelksmu kaip žydinti moteris...puiku...

Vartotojas (-a): dykumų rožė 7

Sukurta: 2009-07-03 12:19:13

Labai jautru, tyra ir vasariška. :-)