Ąžuolynų širdys plaka
Prie išdžiuvusių šaltinių tako. -
Ar tau ašaros vaiko ką sako?
Akių šuliniai išsemti,
Tik svajonės dar supas nakty
Ir dvi sielos gyvenimu dega.
Pažiūrėk tik - lelijos jau teka
Ant teisybei kasamo kapo. -
Ar tau ašaros vaiko ką sako?
Žvilgsniai ir žodžiai sutapo.
Širdžių Pirčiupiuose užmigo
Ant ilgesio lauko pliko.
Ir jau nieko neliko man, nieko,
Tik jaunystė, kur pasakoj miega.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-07-03 18:42:12
Sutinku, lelijos tikrai nuostabiai nutekėjo. Pasakiškai.
Melancholiškas. Kažko į liaudies kūrybą vėjai pučia - ąžuolai, šuliniai, lelijos, laukas... Ne veltui boružei šventė prisiminė :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-07-03 13:31:07
Tikrai nubus jaunystė, pasakos išsipildymas - žmogiškoji palaima. O vaiko ašaros taip suspaudžia, taip gelią paliegusią širdį...kokia jau tolima mano basakojė vaikystė...net graudu...o tiesa - jog man skauda...vaizdingas tas lelijų tekėjimas ant kapo...
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2009-07-03 12:31:17
Nežinau kodėl. bet man šios eilės labai pritinka po vakarykštės dainų šventės:)O ši eilutė pakerėjo širdelę- Pažiūrėk tik - lelijos jau teka...