Pušelė

Vienuj viena ant kranto styro
Gležna pušelė aukso šakomis.
Krūtine remiasi į žemę,
Šešėliu virsta naktimis.

O jūra gaivalinga gromuluoja,
Kamieną nubučiuoja bangomis,
Viršūnę svajomis apvainikuoja,
Pasiperša su aukso smiltimis.

Pušelei lają gintaru dabina
Ir meilę žada amžinai.
Naktim ištrūkus abejoja,
Ar brist į jūrą man jaunai?
Maja

2009-06-29 10:10:23

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): dykumų rožė 7

Sukurta: 2009-06-30 16:54:20

galbūt rymo pušelė, o ne styro :-)? Eilėraštis jautrus, lyriškas, gula prie širdies. Tik galbūt prie jo dar reiktų šiek tiek padirbėti.

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2009-06-29 19:02:11

panašu man į dainą... ilgesinga

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2009-06-29 16:22:03

Gal ir gera girdėti:) Kiekvienam savo.

Vartotojas (-a): giedrex26

Sukurta: 2009-06-29 12:19:34

...labai gražiai nutapytas poetinis paveikslas...taip ir matau tą pušelę prie jūros...

Vartotojas (-a): Žaneta

Sukurta: 2009-06-29 10:55:26

Tiesiog pasijutau ta pušele.