Jūratė


Kaip ir kiekvieną savaitgalį iki pietų drybsojau lovoje. Būčiau ir toliau taip tinginiavusi jei ne mama, kuri mane su sese išsivežė į gamtą paiškylauti.
    Oras buvo lyg užsakytas, dangus giedras jokio debesėlio, paukšteliai suokė pačias gražiausias giesmeles, gėlės žydėjo ir skleidė nuostabių kvapų aromatą. Viskas būtų buvę dar puikiau jei nebūtų pasirodęs tas vyriškis, kurį mačiau anądien virtuvėje.
- Mergaitės, manau jūs jau nemažos ir noriu jus supažindinti su Robertu. Robertai čia mano dukrelės.
Mano nuotaika buvo sugadinta ypač tada kai Robertas pabučiavo mamą. Dabar pagalvojau, kad gal tėtis paliko mamą dėl Roberto. Viskas man buvo per daug painu. Robertas kepė dešreles ir niūniavo kažkokią liaudišką dainą, mama dėliojo lėkštes, o Samanta jai padėjo. Aš tiesiog gulėjau ant žolės ir žiūrėjau į dangų. Nesupratau suaugusiųju ir taip nenorėjau užaugti. Jaučiausi nejaukiai kai atėjęs Robertas pradėjo mane kutenti aš jam skyriau į kulniuką. Taip smarkiai, kad jis negalėdamas stovėti parvirto ant žolės. Mama tuoj pat prie jo pribėgo ir ėmė guosti. Aš nesutramdžiau juoko taigi buvau nubausta. Turėjau nuplauti Roberto mašiną.
   Ji buvo tokia suodina, kad net spalvą buvo sunku įžiūrėti. Nuplovusi mašiną grįžau pas bendrakeleivius. Mama dar buvo pikta ant manęs todėl aš įlipau į medį ir ten klausiausi muzikos. Mama pagalvojusi, kad aš dar labai mažytė liepė man lipti žemėn. Nepaklausiau jos todėl mama liepė Robertui mane iškelti iš medžio. Nenorėjau, kad tas Robkė mane paliestų nors piršteliu taigi pati savo noru išlipau iš medžio.
- Ar tu nustosi mane šitaip kamavusi? Nusibodo man tavo kvaili žaidimai ir nepakenčiamas elgesys. Tu tokia pati kaip ir tėvas abu jūs nepakenčiami,- rėkė mama visa gerkle.
- Tai gal paaiškinsi man kodėl tėvas išėjo iš namų?- pradėjau ant jos rėkti.
Nespėjau gauti atsakymo į savo klausimą, nes suskambėjo mano mobilusis telefonas. Nepažįstamas numeris. Norėjau neatsiliepti, tačiau su mama kalbėtis darėsi nebeįmanoma.
- Alio,- atsiliepiau.
- Sveika mergyte, čia tėtis. Mums reikia susitikti. Noriu su tavimi pasikalbėti manau rytoj galėsi su manimi susitikti. Atvažiuosiu tavęs devintą prie namų esančios degalinės gerai?
- Gerai,- atsakiau, nes man reikėjo išklausyti tėčio pasakojimą kodėl jis mus paliko.
Kai grįžau pas mamą ji buvo nurimusi kažką aptarinėjo su Robertu. Nuėjau pas Samantą, kuri žaidė su drugeliais. Šiandien turėjusi būti nuostabi mūsų išvyka tapo siaubinga. Mama pakvietė mus su Samanta.
- Važiuojame namo,- pasakė mama.
Kai grįžome jau buvo vėlu taigi iškart nuėjau miegoti.
Ryte pabudau anksti, nes man reikėjo pasiruošti susitikimui su tėčiu. Susitvarkiusi nulipau apačion tikėjausi, kad mamos nebus, tačiau ji sėdėjo virtuvėje ir gėrė kavą.
- Jūtarėle, pamirškime viską kas vakar įvyko. Taip bus geriau. Tu dar per maža sužinoti kodėl tėvas išėjo. Kai paaugsi papasakosiu.
- Aš susitinku su tėčiu. Manau jam būsiu ne maža ir viską jis man papasakos.
Matėsi, kad mama labai nustebo, tačiau neprieštaravo.
  Tėtis vėlavo gal kokią dvidešimt minučių, tačiau galiausiai pasirodė. Jis išlipo iš mašinos apkabino mane ir net atidarė automobilio dureles kaip tikras džiantelmenas. Tėtis mane nusivežė į labai jaukią vietelę prie ežero. Mes su juo ilgai pratylėjome kol jis galiausiai prabilo.
- Jūtare, aiškinti tau tokius dalykus man yra be galo sunku. Aš labai įskaudintas tavo mamos. Ji labai blogai pasielgė, tačiau nesmerkiu jos. Ji dabar turi savo gyvenimą taippat, tačiau man trūkstą tavęs,- pro ašaras kalbėjo tėtis.
Apkabinau jį, nes buvo labai sunku į jį tokį žiūrėti. Žinojau gal geriau mano širdis jautė, kad ne tėtis kaltas, o mama dėl jų skyrybų, tačiau viską norėjau išgirsti iš tėčio.
- Buvo ankstus rytas kai tu su Samanta buvote ne namuose. Aš buvau darbe, tačiau man viršininkas davė laisvą dieną.. Nupirkau tavo mamai rožių ir nuskubėjau namo. Kai įžengiau pro duris jaučiau, kad kažkas čia ne taip. Mamos nebuvo virtuvėje taigi nuėjau į miegamąjį ir pamačiau ją su kitu..
Aš pakraupau. negalėjau patikėti tuo ką sako tėtis. Tačiau kai prisiminiau kaip greitai mūsų namuose atsirado Robertas po tėčio išėjimo panorau juo tikėti. Tik vieną man buvo neaišku kodėl mama verkė kai tėtis išėjo?
- Dukra, noriu, kad ateitum gyventi pas mane,- pasakė man tėtis.
Net nežinojau ką atsakyti tad nusprendžiau pagalvoti. Tėtis parvežė mane namo.
   Pas mamą buvo atėjęs Robertas taigi greitai nulėkiau į savo kambarį, išsitraukiau kelioninę tašę iš spintos ir susidėjau daiktus. Jų neturėjau daug. Sukrautą tašę pasislėpiau po lovą. Nusprendžiau jau rytoj iškeliauti pas tėtį negalėjau pakęsti mamos elgesio. Tačiau man reikėjo sulaukti rydienos, o dabar aš kūriau keršto planus mūsų šeimą sugriovusiam Robertui.