Nedaug žvalių, laimingų senių.
Ir švenčių jiems linksmų nedaug.
Kasdien garsiau vis šaukia žemė,
Vilku net norisi užkaukt...

Ir kas užkaukia, tam jau – amen!
O kas dar šaiposi – tasai
Dar aria ir akėja žemę
Ar mitinguoja ištisai...

Tiktai valdžios šulai pasenę
Negirdi(?), kaip juos šaukia žemė.
Ir žemės, ir piliečių balso
Už storų sienų nesiklauso.

Gal nuo ambicijų apgirtę
Galvoti vengia apie mirtį,
Kai jie kasdien,
Net gniaužia kvapą! –
Vis apie greitą
Rojų vapa?..

2001