tik paskutinį kartą kada įkopi
į pasiklydusią tyloje mintį
bandai suprasti visą esmę apie
būtį
apie rytojaus prasmę šiai minutei
ir apie ilgesį įsmigusį aštriu stiklu
tiesiai į širdį
ir apie dieną x kada neskamba
telefonai ir niekas durų neklebena
neklausia ar čia gyvena kas ar laukia
girdi kaip dulkės pamažu nusėda
į tave ir pradedi girdėti tolstant
laiką
tada mintis apleidžia ir skubiu
žingsniu į negalvojimo bedugnę
nusileidi
ir nebandai daugiau suprasti tuštumos
kurios esmę žinai jei skirta būti
reiškia reikia atkentėti dar ir tai
kad kada nors galėtumei iš naujo
paskutinį kartą kopti į pasiklydusią
tyloje būtį