Mano gitara nedera
Tenai gyvena katinas
Neleidžia man pagroti
Nes mano kad tai inkilas

Ir gaunasi Meilės trikampis
Aš jis ir gitara
Nesusitaikysim
Nes katinas ten gyvena

O gal tai visai ir ne meilė
Gal tai tiesiog medžioklė
Katinas laukia paukščiukų
O aš ketinu pagroti

Gal jis man net padainuotų
Serenadą kokią arba ariją
Bet alkanas katinas tyli
Žiūri piktai seiles ryja

Ūsai jo įsitempę
Kaip stygos tik trumpesni
Jis nori mano dėmesio
Girdžiu – gitaroje muistosi

Man baisiai pagroti norisi
O jis nagus rodo gąsdina
Niekas nekels baltos vėliavos
Bet mums reikalingos paliaubos

Aš žengiu pirmą žingsnį
Į bliūdelį pieno pripilu
Jis riesdamas nugarą išlenda
Ir išdidžiai prisiartina

Jis laka ilgai nesustodamas
Bet aš netrukdau dar negroju
Tegul sau ramiai paėda
Man taip patiktų galvoju

Paskui jis jau sotus ateina
Vyniojas aplink kojas
Jis pradeda tyliai murkti
Aš suprantu – jis dainuoja

Pasiimu savo gitarą
Ji truputėli nedera
Bet derinti nėra laiko
Kačiukas jau traukia solo

Aš stygas braukdamas
Jam švelniai pritariu
Taip mes ir koncertavome
Visą naktį iki ryto