Kai ryte aš pabudau,
man mama pasakė „miau“.
Ji išėjo tuoj peliauti,
sakė niekur neiti – jos laukti.
O kieme juk taip smagu –
čia gali atrast draugų.
Bet kiek baimės man čia buvo,
kai šunelis ten pakliuvo!
„Labas“ jam ėmiau sakyti.
Jis gi šoko mane vytis!
Aš į medį greit įšokau,
tas begėdis ratu šoko...
Kai pavargo ir užkimo,
susitaikė su likimu.
Bet nuo šiol į kiemelį
vienam eiti nevalia.
Juk už tai mamytė barė
grįžus namo su pele.