ar tai ne mūsų dievulis
po stogeliu patupdytas
ar tik ne mūs angeliukai
medžio viršūnėn užginti
ar tai ne mūsų paukšteliai
gieda virš jų pakabinti
ar tik ne mūs broleliai
vis neparjoja iš karo
ar tai ne mūsų dalužė
žvelgia į vieškelį pilką
ar tik ne mūs akmenėliai
guli papėdėj sudėti
ar tai ne mūsų žodžiai
ten išraižyti ant stuobrio
ar tik ne mūs rožančiai
vėjyje barška tenai
ar tai ne mūsų rankos
ten į dausas užlaužtos
ar tik ne mūs dūšelės
skraidžioja padebesiais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-06-16 14:42:09
Laiptuose pastebi gerai, bet rypavymams per daug netrukdo paskutinioji strofa. gerai barška.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-15 21:46:41
įsiklausiau ir aš - jautrus, gedulingas šis rypavimas; ir visgi pagalvočiau ar paskutinė strofa būtina.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-15 15:59:28
Labai monotoniškas, keista, kad kūriny tiek dvasingumo, o Dievas mažąja parašytas.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-06-15 14:35:23
Liaudies dainą priminė.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-15 13:13:00
mano močiutės balsą priminė