Manęs čia nėra – dvi kėdės ir butelis vyno – kartoji kaip mantrą.
Peteliškė lange ir maršas už lango – į vakar(ą) – keistas. Galop net ir jiems paaiškės?
Laikas laidoti savo mirusiuosius. Atgal kelio nėra.
Jo nėra ir į priekį.
meška
2009-06-12 16:48:04
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vlabur
Sukurta: 2009-07-13 13:34:42
Fatališka aklavietė.
Stiprus kūrinys.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-06-15 19:18:30
o gal to kelio ir nereikia... kai link žvagždžių skrieji... bet palaidoti mirusius reikia
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-06-13 07:49:42
Išgryninta iki skaidrumo; ir pajautimui, ir blaiviam įvertinimui, neišvengiamybei.
Atgal kelio nėra. Jo nėra ir į priekį. - netgi palieka kaip aforizmas.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-12 20:29:14
toks su perspektyva nors ir aklavietėj... sėkmės :)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-12 20:17:02
Trumpoji filosofija - su netrumpais pratęsimais pasąmonės plotuose:)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-12 18:11:22
Puikiai.
Man persiskaitė taip (akys veda):
Manęs čia nėra
– dvi kėdės ir butelis vyno
– kartoji kaip mantrą.
Peteliškė lange
ir maršas už lango
– į vakar(ą)
– keistas.
Galop net ir jiems paaiškės?
- laikas
laidoti savo mirusiuosius.
Atgal kelio nėra.
Nėra ir į priekį.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-12 17:17:12
reikia tęsti. pradžia tokia šauni. (nors man labiausiai patiko pabaiga "Jo nėra ir į priekį" - juk neturėtų būtinai būti kelias, galėtų -ko nebūti - kvapo, esteto skonio, savęs žmogaus, laiko praktinių sumetimų, kategoriškumo... ir taip toliau:)