Tik vienas tikslas ir viena viltis:
Nakties žibintas, jo balta švieselė.
Lig nuovargio drugelis šoks, skraidys,
Nes tik prigludęs jaust palaimą gali.
O spalvos vasaros – kokia gausa!
Bet jis nemato nieko ir negirdi.
Tiktai žibintas... Šiluma... Šviesa...
Ir nerimas. Skubėjimas į mirtį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-17 16:33:08
Nerimas drugio sparnais į šviesą...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-12 16:22:34
Labai subtilus priėjimas... Visi lekiam į šviesą...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-06-12 13:36:50
Taip liūdnas ir gilus kalbėjimas AČIŪ.
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-12 12:04:47
Kraupus ir kartu didingas geismingas skubėjomas ne vien drugelio į šviesą, į šilumą... nemaldomo geismo verčiami, apsvaigę vasaros džiaugsmu, skubame į lapkritį, nepastebėdami, koks trapus tas džiaugsmas. Į amžinybę per mirtį. Kokios apimlios šios dvi strofos. Kas tas mūsų žibintas ir kas toji mūsų šiluma? Nepermaldaujama lemtis stebi mūsų pastangas ir šypsosi... beprasmybėje prasmės blyksnis.