kojos piršteliu pastūmėja
praveria langines
ryto ūkų išsūpuota
p r a e i t i s - - -
čia obelim pražysta
kaimynų gyvulius į laukus išgena
parymo žiloje staktoje
žvilgsniu šulinio svirtį kilnoja
šventu vandeniu paliečia tavo kojas
ir vėl susirango skrynioje
lino skepetoj
balto siūlo dygsneliai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-08 01:31:19
Baltai...išgrynina tyliai nuritinus žvilgsnį...
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-06-13 08:38:56
Šventas prisiminimas. Švelniai, jautriai atplūsta, dilgteli, nutolsta... Gražiai nuskaidrintas parymojimas ties akimirka.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-06-12 22:51:26
...dygstelėjo...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-06-12 17:25:54
švelnu ir ilgesinga. liaudies motyvais: linas, šulinio svirtis, skrynia... labai
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2009-06-12 15:22:47
č i a šviesi šviesi dvasia...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2009-06-12 13:23:13
baltose lankose baltai nušvitusi praeitis... :)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-12 11:46:19
Gnybtelėjo, nors ir balti lino skepetoje dygsneliai, negrįžtamas ir nesugrąžinamas palytėjo. Virstelėjo langines, užplūdo prisiminimai...ilgesys nuotrupom susidėliojo.
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-06-12 11:17:26
taip trapiai, atsargiai... žavi platuma atsiveria - minčiai. Dvejopas jausmas: pakylėja kažkaip ir, vis tik, verčia eiti gilumon.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-12 10:23:39
Žaviuosi, labai lengvai apie sudėtingus dalykus.
Bravo.