Tu pažiūrėk, kaip pavasaris pakėlė gamtą iš gilaus žiemos miego. Parskrido paukšteliai, kurie čiulba kas rytą, sužaliavo medžiai, kurie taip ilgai laukė pavasario, prasiskleidė kačiukai, kurie taip pat ilgokai miegojo, pradėjo augti laukinės ir sodintos gėlės, kurios puošia laukus. Pavasaris tiek gražaus padaro, o kai taip gražu, net stebiesi! Norisi pasakyti:
– Koks šis pavasaris gražus! Ar jauti, kaip skaniai jis kvepia?
Ir iš karto norisi sau atsakyti:
– Taip, tikrai, šis pavasaris labai gražus, be to jis tikrai skaniai kvepia. Bet jis ne šiaip skaniai kvepia, jis ypatingai kvepia! Jis kvepia nuostabiom gėlėm! Kokiom? Jis be galo kvepia narcizais, pakalnutėmis, tulpėmis, žibutėmis.

Žinau, kad dabar ne pavasaris, bet aš tik norėjau apie jį papasakoti...