Kam duosi nešulį gumbuotos patirties?
Net ir už ačiū niekam jos nereikia.
Dienų meduoliai kažkodėl kartės
Mėginant naudą padalinti taikiai.

Kai nėr rytojaus, nėr nė pažadų -
Aprėžtos skaudžiai galimybių ribos.
Pilnam gyvenime galuojamės badu
Į vienas kito gerklę įsikibę.

Kažko per maža ar kažko per daug.
Sapnai spalvoti prieblandose tirpsta.
Ar pajutai, kada nustojai augt,
Kada mediniais tapo jautrūs pirštai?

Gal tai gumbuotos patirties našta
Kaip kipšas juokiasi priveikus tavo kūną,
Iki Skaistyklos klystkeliais nešta,
Nenumesta pakelėje po krūmu?

Už atkaklumą gausi dovanų,
Jei visos pareigos įvykdytos bus oriai -
Vaikaičio meilė pabaigoj dienų
Gumbuotą patirtį priimti tavo nori.

Dabar turi kam patikėt turtus -
Spalvotą šukę, sudžiovintą gėlę.
Dienos meduolis vaikui nekartus
Ir iki Rojaus sielą jis iškėlė.