Sužydėk, Vyšnia, išskleiski lengvus žiedus ir kasdien pučiant vėjui paleisk Juos skristi į žydrą pieno puta išpuoštą, gandrų sparnais išmaišytą kokteilį. Kasdien pasitik vaikus, nuo vaisių išteptomis lipniomis rankomis leisk jiems apkabinti Tave, leisk Jiems užuosti tavo toliau gyventi verčiantį kvapą. Vakare pasiliksi viena, kai vėjas apglėbs tavo pečius ir šoks su tavim valsą, o vėliau paliks vieną verkti rasa. Tu lauksi kito ryto, kai vaikai lipniom rankom ateis pamatyti tave žydinčią. Sužydėk, Vasara.