Išeik! Aš nebenoriu matyti tavęs. Išeik ir prašau, nekankink
tu manęs, tu būk kur nors toli, tik ne šalia manęs,
tik ne su manimi.
Nebekankink manų akių...
Aš nebenoriu lieti jų... išeik, kad nebūtų dar blogiau! man širdį
skauda, todėl prašau...

Pr.:
Išeik, kur dangaus skliautai atviri!
Išeik, kur tu būtum laisvas be manęs.
Išeik ir daugiau čia nebegrįžk!
Išeik ir manęs nebekankink.

Širdį sudaužei, ant ledo palikai.
Išeik, aš nebenoriu girdėti tavo balso ir matyti tavęs,
nes tik per tave galiu kentėti, todėl ir prašau...
pasiimk savo meilę ir nebegrįžk į mano
širdį, nes aš prašau...

Pr.:
Išeik, kur dangaus skliautai atviri!
Išeik, kur tu būtum laisvas be manęs.
Išeik ir daugiau čia nebegrįžk!
Išeik ir manęs nebekankink. (2 k.)