Labas, sūnau, kaip greitai Tu augi –
Neužilgo jau tapsi subrendusiu.
Gailiuos, kaip mažai tau daviau,
Gal mažiau, nei draugai ir gatvė...

Nepastebėjau, kaip greitai užaugai,
Nespėjau aš augti kartu su tavim...
Todėl man niekad netapsi suaugusiu
Kaip ir aš tėvui išliksi mažu sūnumi.

Buvo visokių ir džiaugsmo dienų
Buvo dienų, kai nesutarėm, pykom.
Buvo – bariaus, o širdyje didžiavaus,
Kai kartodavai mano darytas klaidas.

Buvimu tu išmokei suprasti daugiau,
Už tai pamilti vėl moterį, būti laimingu...
Bei iš savęs tikėtis ir viltis daugiau,
Atsakyti ir už tai, ko iš tavęs vis dar tikis.

Viliuos, ir iš manęs daug ko išmokai,
Juk geriau tai darai už visus ir mane.
Bet suprasi tu viską, tik kai pats tapsi
Tuo, kuriam vis dar reikia sūnaus...

Dėkingas aš tėvui ir tėvo tėvams
Už tai, ką leido tau perduot, o tu priėmei,
Lyg savaime tai būtų gamtos dovana,
Perduota iš kartos į kartą be sąlygų...

Kartoju, ačiū tėvui ir tėvo tėvams...


2007-06-03 09:28:16