Kvatoja neklaužados mūzos,
Kai maivosi plunksna poeto,
Tai badmečiai rašymo gūdūs,
Ir vizijų - tik siluetai.
Nesugula darnios eilutės,
Epitetai glumina šykštūs,
Vainiklapius gainioja plukių
Šiaurys, tas griovėjas, jam rykščių!
Kol merdi regėjimų dumplės,
Rusena kūrybos angliukai.
Kančių vienumoj žydės lūgnės,
Sausras išblaškys lietaus triukai.
O laiko rodyklės nurimo,
Tik kaupiasi puodas versmės.
Poezijos nenumarino:
Ji bus, atsikels ir klestės!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2009-06-05 22:58:43
kam tas patosas poezijai
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-06-05 20:26:07
...matos, kad dar ne sausra :)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-05 17:01:39
Yra vykusių vietelių, bet kiek braška dar. :>
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-05 15:30:19
Jaudinančiai ir aistringai - nenumarins kasdienybės triukai poetinės versmės kol bus gyvas žmogus su skaudančia ir neaprėpiama gelme. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-05 15:10:50
žavingai. su polėkiu :)