***

Žvaigždžių užgesinėtojo vienatvė
Kas naktį atsispindi kibiruos tuščiuos,
Tuos pėdsakuos, kuriuos vanduo paliko,
Kai volungės suvirpindama orą lietų prišaukė
Ir vėju išbraukė dar vieną žydintį pavasarį...
Laukimas byra dobilų rūku į delnus.
Vasara...
boružė

2009-06-03 15:54:30

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-06-04 15:35:19

Įdomus, nes prigimdė minčių. Susimąsčiau. Labai ryškus.

Vartotojas (-a): boružė

Sukurta: 2009-06-04 13:47:52

Taip, čia daugiskaita turėjo būti:) ačiū.reikia pataisymo:)

Anonimas

Sukurta: 2009-06-04 11:18:21

"Kai volungės suvirpindama orą" gal volungė? arba suvirpindamos


patiko eilius, gražūs įvaizdžiai, taip viskas gryna ir gaivu

Vartotojas (-a): st_a_s

Sukurta: 2009-06-03 18:17:38

gražus. čia laukimas gražus. šis birimas ir į mintis, ir į jautimus...

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-06-03 17:36:08

Puikus vaizdas, geras darbas.

Anonimas

Sukurta: 2009-06-03 17:20:32

Gaivus. Patiko.

Vartotojas (-a): boružė

Sukurta: 2009-06-03 16:15:11

Ramune, Jūs tarsi įžvelgėte mano dvejones...buvo ir mane tokie pamąstymai aplankę:)

Vartotojas (-a): Ražas

Sukurta: 2009-06-03 16:12:12

Ilgesingas pavasario išsiliejimas, jau vasaros karšta krūtinė...žaibais, griausmais ir vėtrom - aistra buvimo.