Akimirka?
Minutė?
Išnykai...
Bandau suvokti –
buvęs ar nebuvęs?
Ir pabyrėjo
vystantys žiedai
Nuo šio birželio
jazminų kepurės.
Ir aš puikiausiai
mintį supratau...
Pavasari,
Tu amžinas lėkimas!
Be pykčio
iš širdies atleidžiu Tau,
Juk laikinas esi lyg...
įkvėpimas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-04 18:05:34
Visiems Ačiū už komentarus ir šypsenėles... :)
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-06-04 00:54:44
Lyg baltu debesiu nuplaukęs :)
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2009-06-02 21:13:02
nuosprendis- į mėgstamiausius
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2009-06-02 17:58:51
...lyg baltoji paukštė supleveno...labai švelniai...ir gražiai...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-06-02 17:13:09
Lyriškai lengvai susiskaitė,patiko...
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-06-02 15:25:58
tikrai lyriškas ;) ačiū, pasiimu ;)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-06-02 13:09:47
Būties trapi akimirka, lėkimas tai likimas, kaip laikinas širdies plakimas...Gražu ir trapu. Ačiū.
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-06-02 12:37:28
labai gražu;)
Anonimas
Sukurta: 2009-06-02 12:26:30
pabaiga sauni
Anonimas
Sukurta: 2009-06-02 09:42:20
...lyrika, žavinti ir subtili.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-06-02 08:25:20
Pavasari,
Tu amžinas lėkimas!/
Juk laikinas esi lyg...
įkvėpimas. - iš tikrųjų, gerai pasakyta.
Gražiai lyriškai nušvytuoja Jūsų eilutės. Ir teisingos:)