Kai valtis nugrimzta į dugną,
O mes vis dar liekam stovėti,
Stebėt, kaip iliuzijos žlunga
Ir tampam tušti ir skylėti,
Renkuos tarp Nirvanos ir Samsaros...
Tik ar aš galiu pasirinkti?..
Visi mes iš tos pačios pasakos..
Visi jos krūtim išmaitinti.
Kai viskas – tiesa, viskas – melas,
Tyla kai garsiau už buvimą,
Kai šypsos dangui sielų žvejas,
Ir formoj mane užrakina.
2009 05 21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Glesumėlė
Sukurta: 2009-06-02 19:38:39
Jei dar kam kils klausimų, tai forma yra tai, kas mes galvojame, kad mes esame: kūnas, vardas, mintys, emocijos, charakteris... žodžiu visa iliuzija.
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-06-02 12:34:28
O man patiko
Anonimas
Sukurta: 2009-06-02 09:17:56
Kūrinyje yra keletas prieštaravimų - venkite to, nes tai silpnina darbą.
Anonimas
Sukurta: 2009-06-02 00:04:59
reiktų labai stipriai padirbėti, ieškant poetinės leksikos sodresnės spalvos, nepateisinami: tampam [...] ir skylėti; Renkuos [...]Tik ar aš galiu pasirinkti?(neprieštaraukite sau); Ir formoj mane užrakina (apie kokią formą kalbate, ne apie seifą ar taupyklę gal...)
Darbas labai silpnas, neįdomus.