Tarsi žvaigždelės, ne žiedlapiai krito ir krito...
Angele baltas, gal tu šiandien žemėn grįžai?
Laikas ištirpsta tarytum naktis ligi ryto,
Lieka ant veido mažučiai išdžiūvę lašai.
Dieve, palaimink minutę ir leisk, kad sustotų,
Meilės širdis kupina - išdalint ketinu.
Oi, kaip dažnai nebesaugome to, kas mums duota,
Ir pasiliekam kaip tie angelai - be sparnų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-05-29 22:30:30
kaip dažnai nebesaugome to, kas mums duota
...tikra tiesa
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-05-29 19:33:34
jausmingas, visa širdis sudėta. lyg maldelė
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2009-05-29 19:08:27
Trumpas, bet jautrus.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-29 18:18:19
...puiki jausmo išraiška...
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-05-29 17:38:43
Gera pas Tave, su liūdesiu, bet gyvenimiškai dainingi posmai. Dėkui.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-05-29 17:00:56
Dieve, palaimink minutę ir leisk, kad sustotų
Ir kaip tą laiką sustabdyt? Kas žino...
Vartotojas (-a): ardas
Sukurta: 2009-05-29 16:57:57
Gal ir taip...Be sparnų ir be vilties...