- Kur tu valkiojaisi?Pirmasis tėčio klausimas man įžengus pro duris.
Nekreipiau į jį dėmesio ir ramiausiai pėdino į savo kambarį antrame aukšte.Numetusi kuprinę į kampą aš ramiausiai drykstelėjau ant minkštutėlės lovos, kuri buvo netvarkinga kaip ir pridera man.Jau ruošiausi snausti net nenusivilkusi savo džiamperio, tačiau pajutau kaip laiptais atūžia uraganas.
- Kaip tu drysti šitaip  ilgai slampinėti po miestą jau trečią valandą turėjai būti namuose.O dabar devynios.Kad daugiau tai nepasikartotų , nes atimsiu tavo mobilųjį telefoną.
- Mama, jau savaitė kaip tu jį atėmusi, - paaiškinau jai.
Ji susigėdo ir išėjo iš mano kambario trenkama duris taip, kad pasijausčiau kalta dėl ko nors.Tačiau taip nesielgiau , nes ramiausiai užmigau kai tik išgirdau , kad motina virtuvėje.
    Ryte labai sunkiai praplėšiau sulipuses akis ir nudūlinau į vonią.Plaukai buvo susitaršę tai keletą kartų juos perbraukiau šukomis.Susiprausiau veidą ir pasidažiau savo juodais šešėliais.Nepersirengiau , nes nemačiau tam prasmės.Paėmusi iš kampo kuprinę nubildėjau laiptais žemyn.Virtuvėje kaip ir visada buvo netvarka ir ant šaldytuvo priklijuotas raštelis, kad man visa tai reikia sutvarkyti.Nukrenkščiau ir lapelį suplėšiusi numečiau ant grindų.Iš šaldytuvo passiėmiau pieno.Labai tikėjausi , kad jis bus šviežias, bet klydau.Atsigėrusi vandens ir pasiėmusi sausainį nudūlinau į mokyklą.Mokykla nuo mano namų gal pusė kilometro tai ėjau labai lėtai dairydamasi aplink.Jaunuoliai praeidami pro mane kartais nusijuokdavo dėl išvaizdos, tačiau nekreipiau į juos dėmesio, nes jaučiausi nepriklausome.
    Priėjau mokyklo ir net šiurpas mane nukratė, kad neparuošiau namų darbų ir nepasiruošiau matematikos kontroliniui darbui.Kai atėjau į klasę mokytoja jau sėdėjo savo suole nors dar nebuvo skambučio.Atsisėdusi šalia Linos paprašiau jos paskolinti lapelį kontroliniui, tačiau ji net nepažvelgė į mane.Mano pilvas garsiai sugurgė, kad net mokytoja išgirdo.Jaučiausi labai nemaloniai dėl bendraklasių replikų, kad neturiu ką valgyti.Nusivaipiau jiems ir atsiverčiau knygą bandydama ką nors įsiminti.Nuskambėjo skambutis ir vadovėlius buvo liepta užversti.Mokytoja padalino užduotis. Pamačiau, kad nei vieno neišspręsiu, nes nemoku formulių aš ramiausiai prasnaudžiau 45 minutes ir nunešiau mokytojai tuščią lapelį.
- Ir vėl, Jūrate, dvejetas.Kaip visada. Kodėl nepasimokinai?Juk užduotys tikrai nesunkios ir tikrai galėjai išspręsti nors ketvertui.
Neaušinau burnos jai atsakydama ir nudūlinau į kolidorių.Jaučiausi labai prastai, nes akys lipte lipo ir bilvas tiesiog prašyte prašė ko nors valgomo. Tačiau nuskambėjo skambutis ir vėl nauja pamoka. Istorijos mokytoja man parašė dvejetą, nes kai klausė kelintais metais įvyko saulės mūšis pasakiau Žalgirio mūšio datą ir klasė tiesiog už pilvų susiėmė juokėsi iš manęs.Negalėjau to pakęsti todėl išsiprašiau į tualetą. Žinoma į jį nėjau. Aš dešimt minučių prastovėjau kolidoriuje kol galiausiai grįžau į klasę. Mokytoja piktai mane nužvelgė, tačiau nieko nesakė.Kai tik nuskambėjo skambutis aš tiesiog išsiveržiauu iš klasės ir nubėgau į parduotuvę nusipirkti šokoladinį batonėlį. Eilė buvo nemaža todė laukti teko ilgai. Nesijaudinau, kad pavėluosiu į pamoką. Man rūpėjo tik manęs valgyti prašantis mano skrandis. Kai pardavėja pertraukė mano mintis ir paprašė manęs susimokėti už batonėlį aš prisiminiau, kad neturiu pinigų.Jaučiausi labai nepatogiai prieš pardavėją.
- Panele, prtašau susimokėti už batonėlį.Jo kaina 1Litas 67centai.Argi nematote kokia didelė eilė?Jūs mums trukdote dirbti.
- Aš... aš... aš... aš neturiu šiuo metu pinigų taigi aš jums pinigus atnešiu rytoj, nes dabar labai noriu jo.Ar galėčiau?-nutaisiau nekalto avinėlio akutes.
- Kaip tai rytoj?-nesuprato manęs pardavėja.Jūs turite dabar už jį susimokėti arba nepirkti jo.Beje kam iš viso atėjote į paruotuvę jei neturite pinigų?
Aš neišgirdau ką ji sakė.Man pasirodė, kad ji pasakė taip taigi aš greitai išbėgau iš parduotuvės norėdama paskubėti.Maniau, kad dar spėsiu į muzikos pamoką.Tačiau bėgant išgirdau už nugaros policijos sirenas ir tik spėjau pamatyti kaip mane apsupo policijos mašinos.
- Jūs ką tik pavogėte iš parduotuvės šokoladinį batonėlį? – paklausė pareigūnas.
Aš jam ištiesiau tą batonėlį ir jis paėmė. Tačiau matėsi, kad nieko nesupranta gal jis galvojo, kad neatiduosiu. Policijos mašinos išsiskirstė ir aš ramiausiai nupėdinau namo, bet ne į mokyklą