Jau auga mano dangus,
Pienių pūkais išsisėjęs.
Dar neišvaikščiotos rūko pievos jo.
Obuoliai neraškyti nei žinojimo, nei pažinimo.
Vidurdieniais po lietaus
Ištaškau tau į sapną kvapą ir skalsą
Pirmo tenykščio tiršto medunešio.
Guliu žolėje nuoga vyturio siela ir mąstau...
Dalinsiuos dangum su tavim.
Jei norėsi ir lauksi.
Kris debesys ant balto uosio stalo,
Paukščių sparnais sukarpyti.
Gera būna dalintis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-28 22:44:58
Taisyčiau šią eilutę:
Dar neišvaikščiotos rūko pievos jo.
Skamba kažkaip nelietuviškai. Tiksliau - perrikiuočiau žodžių tvarką.
O šiaip - visai įdomus kūrinys.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-28 20:31:24
...skaitau ir kylu į tą dangų...mielas ir žavingas eilėraštis.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-28 18:19:28
Šviesus. Daug sutalpinote.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2009-05-28 16:35:53
....................dalinkimės, jei turime kuo pasidalinti, talpus :)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-05-28 16:03:39
gera būna dalintis.dėkui, kad mintimis pasidalinai.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2009-05-28 15:32:40
svajingas, pakylėjantis. NUOSTABUS ;)
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-28 14:22:28
Jūsų turtas nuostabus...Ačiū.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-28 14:05:58
Gera tik tam, kas turi, ką duoti:)