Sapnuoju

Prisėsti buvo būtina. Kojos laikė. Bet nesinorėjo, kad širdis pasiektų kulnus. Pakaks, jei pasieks vidurius.
Tikrai graudu yra tai, kad graudulys yra nuryjamas.
O mintys žudikės nebūtų tokios baisios, jei nors retkarčiais prasliuogtų pro šalį.

Egzekucija prasidėjo.
Ir baigėsi.

Praregėjimu.

Našta.
Kurią suvokei kaip principus. Kurią laikei tiesa. Kuri tavęs neslėgė IKI ŠIOL.
Vieną vakarą Atsakomybė tapo našta.
Atsakomybė tavo.
Našta jiems.

Žmonijos sapnas.

Melskimės
Ir galbūt nepabusim vilkais.
SalaDrugelis

2009-05-27 20:02:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): SalaDrugelis

Sukurta: 2009-06-02 15:07:01

Sutinku. Galbūt dėl primityvios kasdienybės. Skausmas, kurio visiškai nesinori dailinti. Nesinori apie žvėriukų aplinką kalbėti kitaip...Galų gale, jei pasislinksim prie "antžmogiškųjų", visą skausmą galėsime laikyti tik primityviu reiškiniu...

Anonimas

Sukurta: 2009-06-02 13:47:05

Labai paprasti sakinukai, jokių rimtesnių jungčių tarp jų, pakankamai primityvokai pateikiama.

Vartotojas (-a): SalaDrugelis

Sukurta: 2009-05-28 22:50:34

Taip - kažkur pamestas vientisumas...

Vartotojas (-a): Karilė

Sukurta: 2009-05-28 21:36:45

Mintis yra.
Raiškoje jaučiasi nereikalingas stilių kaitaliojimas. Ypač tas buitinis [širdis pasiektų kulnus. Pakaks, jei pasieks vidurius ir t.t.] kenkia kontekstui.

Vartotojas (-a): SalaDrugelis

Sukurta: 2009-05-28 16:42:41

Meldžiuosi...
Ir meldžiu.

Vartotojas (-a): Maja

Sukurta: 2009-05-27 21:42:13

Patiko visai ypatinagai
"Melskimės
Ir galbūt nepabusim vilkais."
Metaforų galėjot paieškoti įdomesnių, bet visai neblogai, kaip minčių etiudams.