Priminkit man

Nereikia pamiršti.
Įkalbėkite mane nepamiršti.
Žadu.
Ilgai neįkalbinėsite...
Juk galbūt. Niekur ir nenueinama.

Žvirblis delne gelbėja pavargusius žvilgsnius. Jie pasveiksta.
O po vis dar suskaičiuojamo laiko telieka atgniaužti delnus. Kad paleistum.
Kad galėtum žvelgti į žvirblį Lankoj...
Į savo vienatinį žvirblį.
Į savo vienatinius žvirblius Lankoj.

Prisijaukinti.
Kiekvieną pėdą smėly.
Savo.
Prisijaukinus
Visą save
Leidžiama užmigti...

Turiu nepamiršti.

Neužmirškit...
SalaDrugelis

2009-05-26 13:26:12

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2011-02-12 01:23:06

Patiko įkalbinėjimas.

Vartotojas (-a): SalaDrugelis

Sukurta: 2009-05-27 19:31:04

Tai nėra eilėraštis-pati buvau priskyrusi minčių etiudams...Todėl formos klausimas nėra toks jau atviras:)

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2009-05-26 14:38:10

Retai kiti primena, geriau prisiminti pačiam :)