Daug žmonių, daug kraujo ir [ne]daug jausmo. Truputį per mažai, kad būtų tikra, tačiau per daug, kad būtų nerealu.
Pasaulis visiškai išprotėjo. Fiziniai sąlyčiai suspaudė žmonių požiūrį ir protą į vieną bendrą ir mažą taškelį.
o tai jau nebežadėjo nieko gero.
Žmonės, o dabar labiau - organizmai, atsisakė tikrovės. Pasinėrę į meilę, o dabar labiau - vien tik euforiją, jie paprasčiausiai nebematė nieko kito. Tarsi rūkas tvindantis jų mintis, minėto sąlyčio poreikis spaudė tai, kad dar galėjo ar turėjo mąstyti. Vaizduotės nebeliko. Tik rūkas, poreikiai ir visa užgožianti euforija.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-26 23:19:43
tame išprotėjime euforija per rūką
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-26 12:27:56
Nelabai. Reikėjo šiek tiek praplėsti, o dabar pamėtyta abstrakčiu mintelių ir tiek.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2009-05-26 07:43:42
Pasakojimas būtuoju laiku, jokios įžangos - lyg nuotrupa kokio matyto filmo. Tiesiog įspūdžio ar nuomonės išreiškimas. Išryškinti prasmei per padrikas.
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2009-05-25 15:57:29
Man nedaėjo.