Tualeto maniakė

Iki visiškai sumautos mano dienelės betrūko tik paskutinės pamokos nuotykių. Per literatūros pamoką mokytoja pasakojo apie knygnešius. Ji nėra mano siaubingiausiųjų mokytojų sąraše, tačiau griežta –per jos pamokas visi tylūs. Visai mėgau literatę. Tikriausiai ji turi ką pasakyti, išmano savo dalyką. Jei tik mokiniai nesnaustų per jos pamokas... Aš taip pat sėdėjau laukdama skambučio, vis keisdama sėdėjimo pozą į patogesnę. Žaidžiau plaukais, niurkiau savo apgamą, žiovavau. Kišenėje suvibravo telefonas. „Apie ką jau taip svajoji? Gal nematai, kad mokytoja nuo tavęs akių nenuleidžia“, – rašė Ilzė. Aš atsigręžiau į ją ir pasukiojau pirštą ties smilkiniu kaip kokia inteligentė. Ilzė sukikeno, aš – irgi.
- Saule, į ką ten atsisukinėji? Tave taip traukia Nojus? Tai šaunu, susirink daiktus ir atsisėsk pas jį, nereiks gręžiotis! – matėsi, jog literatei nepatinka, kai per jos pamoką krizenama.
Atsisėdau pas Nojų. Jis sėdėjo už Ilzės, paskutiniame suole.
- Hi, – pasisveikinau.
Nojus sukikeno. Vėl suvibravo mano telefonas. Ilzė: „Sorriakas, kad truputį per mane tave persodino... O šiaip tas Nojus visai nice...“ Aš pasižiūrėjau į jį, jis – į mane. Nojus vėl sukikeno, ir aš pamaniau, kad jis mulkis. Tada bendrasuolis pasakė:
- Geriau jau pasidėk telefoną, nes mokytoja spokso.
Žvilgtelėjau į mokytoją. Ir prasidėjo. Ji paleido savo kakarinę:
- Saule, baik burkuoti su Nojumi. Tu šiandien tokia nedrausminga, kad... bla... bla... Žinau, kad dabar toks amžius, bet galėsit meiIiai pasišnekučiuoti per pertrauką... bla... bla... bla...

Aš žiūrėjau į vieną tašką ir beveik nesiklausiau, ką mokytoja tratina. Mano galva sukosi, viskas susipynė... Klasė juokėsi, nors literatė humoro jausmu nepasižymėjo. Klasiokams vis tiek įdomiau klausytis jos „juokelių“ nei skaityti nuobodžias ištraukas. O mokytoja mėgavosi dėmesiu. Aš buvau įtūžusi, o rankoje vis dar gniaužiau telefoną su surinkta žinute „Viskas OK“.
- Pasidėk telefoną, Saule, ir galėsime skaityti toliau.
Ji buvo bemaž apsiraminusi. Bet tik ne aš. Nutaisiau graudulingą veido miną ir nukulniavau prie mokytojos.
- Man parašė tėvelis žinutę. Atsitiko nelaimė... Prašau mane išleisti iš pamokos...
- Žinoma... Eik, vaikeli, – mokytoja iškart persimainė, net prilietė man petį.
Pasinaudojusi proga išsprukau iš klasės, palikau visus daiktus. Trečiojo aukšto koridorius buvo tuščias. Norėjosi kuo greičiau skuosti namo... Tik staiga nuščiuvau išgirdusi žingsnius, aidinčius laiptais ir... balsą... Pinavijos balsą... Paskutinę sekundę, o gal milisekundę įgriuvau į tualetą. Įgriuvau – tiesiogine ta žodžio prasme. Atsikėliau nuo grindų ir užsirakinau tualeto kabinoje. Galiu rimtai prisidirbti (ne tik dėlto, ką šiandien jau prikrėčiau prieš tai) dėl to, kad moksleivės koja įžengė į švariausią tualeto kambarį mokykloje, be to čia yra net ir tualetinio popieriaus! Žinoma, juk tai – mokytojų tualetas, į kurį mokiniams griežtai draudžiama! Pinavija atkaukšėjo į šią tvirtovę, aršiai nusiteikusi palengvinti savo kančias ir nusišlapinti. Akimirką ji delsė, kurią kabiną pasirinkti. Tuo tarpu aš užlipau ant klozeto dangčio, kad pro apačią nesimatytų mano „kerzų“, kuriuos mokytojams kaip ir nepritinka avėti. Užsikoriau nesėkmingai, mano sąnariai sutraškėjo, išleisdami garsą, kuris kaip kokia muselė pateko į Pinavijos ausis.
- Ar čia kas nors yra? – paklausė ir paklebeno rankeną. Aš neatsakiau. – Gal jums reikia pagalbos?

Kadangi aš vėl neišleidžiau nė garso ir iš baimės stovėjau suraukusi užpakalį, ji padarė tai, ko aš ir bijojau. Mokytoja tūpėsi ant žemės, kad pažiūrėtų pro apačią, ar kas nors yra kabinoje. Tuo metu aš greitai nusitraukiau nuo savęs džemperį ir vos išvydusi jos garbanotus plaukus, užmečiau ant galvos jį. Atsitūpusi surišau drabužio rankoves taip, kad ji kelias akimirkas nieko nematytų. Tada turbo greitumu užlipau ant klozeto, durų rankenos ir pasilaikydama už durų nušokau netoli Pinavijos, ant žemės. Mintyse spėjau ušfiksuoti vaizdą, kaip ji guli ant grindų besivartaliodama kaip koks sliekas ir dar klykdama. Jos galva buvo tualeto kabinoje... Vaizdelis atrodė juokingas, bet graudus. Būtų linksma, jei nebūtų taip liūdna, kaip pasakytų mano tėtis. Netempdama gumos išbėgau iš nelemtojo tualeto ir tiesiu taikymu drožiau paradinių durų link. Gerai, kad mokykla skyrė pakankamai lėšų garsą slopinančioms tualeto durims – Pinavijai niekas neatskubėjo į pagalbą. Jeigu ji mane kaip nors pamatė, tada man vamzdiec... Dėl viso pikto rytoj ateisiu į mokyklą su kitais batais, nes geografė juos greičiausiai pamatė. Nors geriau bus jei į mokyklą iš vis neisiu...