Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo Sezano / Cezanne / paveikslui.
Iš vis baltesnių šulinių
Aš žiedlapių šviesą geriu--
Blakstienose tirpsta ūkai--
Gimtinės kregždele, šaukei
Mane, ar uolų šnabždesy
Banga sušnarėjo vėsi ?
Kreidiniai suaiži krantai--
Žvaigždynuose giesmės aukštai
Apvijo sidabro gelmes--
Ten naktį be galo šviesu,
Kai ilgesį nuprausiam mes
Vienatvės žaibais, debesų
Plieninių garsų varsomis,
Žaliai nutapydami rytą--
O blunkančių žiedlapių vis
Lyg mirštančio skausmo prikritę
Iš vis baltesnių šulinių....
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-23 17:00:28
Keliavimas vaizdais. Paprastai ir jaukiai papasakojai.
Vartotojas (-a): By Zenas
Sukurta: 2009-05-23 15:05:24
žavu
Vartotojas (-a): Ražas
Sukurta: 2009-05-23 14:23:57
Toks tyras ir šviesus su kropelyte "blunkančių žiedlapių lyg mirštančio skausmo prikritę"...gal tai kūrybos viršūnė: mirksnis tarp Būties ir Nebūties? Pakerėjo. Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-23 14:11:40
...gražu ir miela Tavo Šventos Viktorijos Kalne...ir seniau mėgau tokias žavias eilutes apie Jį...toks Giedriškai puikus kūrinys...
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-23 13:40:11
vėl kelionė - Jūsų vedamais takais... o pabaiga tekstu - "Iš vis baltesnių šulinių...."- verčia ir savarankiškai pakeliauti savais sielos keliais... Tip ir traktuoju: ne tik pasivaikščiojimas puikiai, lyriškai pateiktu peizažu, bet ir panirimas kiek giliau. Kaip kas panorės :)