***
pragnę śmierci od Twych rąk
pragnę śmierci razem
pragnę abyś Ty
nikt inny
me oczy zamknął
ja zamknę Twoje
nie pozwól by mym ciałem
nasyciły się robale zapomnienia
zachowaj mnie
pod łóżkiem
z czasem wyschnę
jak niedojedzone dzieckiem jabłuszko
nawilżysz mnie
wilgocią kochanych Tobą ludzi
znów będę taką
jaką mnie pragnąłeś
***
noriu
kad nužudytum mane
noriu
kad mirtum kartu
noriu
kad tavo ranka užmerktų
mano mirusias akis
o manoji tavąsias
tik neatiduok manęs kirminų puotai
paslėpk po lova
o kai išdžiūsiu kaip graužtukas
išmirkyk kraujuose
įvairių žmonių
būsiu tokia kokios tau reikia
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-01-24 11:28:01
nematau jokios tragedijos. hm. eilerastis kaip eilerastis.
Vartotojas (-a): Evunia Val Niente
Sukurta: 2006-01-23 20:52:09
Ir originalas, ir vertimas yra mano ir tik mano...
pati parašiau, pati verčiau, pati kalta:)
:
Sukurta: 2006-01-23 20:22:58
estetika - asmeninio skonio dalykas.
Vartotojas (-a): Irna Labokė
Sukurta: 2006-01-23 18:55:13
mano nuomone, šio "kūrinuko" estetika yra visiškai nepriimtina savo antipoetiškumu...
Vartotojas (-a): Evunia Val Niente
Sukurta: 2006-01-23 18:49:18
labai gaila, kad simbolizmas ir metaforos dabartiniam jaunimui yra per sunkus dalykai
:
Sukurta: 2006-01-23 18:35:17
kur propaganda ?
Ką Evunia ragina sumušti ar užmušti?
Ar kūryboje jau simbolių nebegalima naudoti, kad ir kokie jie drastiški atrodytų?
Vartotojas (-a): Evunia Val Niente
Sukurta: 2006-01-23 18:20:12
mirtis šiuo atvėju yra išsiskyrimas
ar niekas niekada nejautė siaubingo skausmo, kai reikėjo palikti mylimą asmėnį?
vertimas: noriu, kad mane paliktum, nes aš nesugebesiu taves palikti pati, nes mano meilė tau yra didžiulė.
Bet kai išsiskirsime, palik mane savo širdyje ilgam ilgam, o kai pasensime (ir busime apgraužti gyvenimo, kaip graužtutai), rask mane savo aplinkoje, kiekviename žmoguje ir mirsime laimingi kartu...
labai gaila, kad niekas to nesuprato...
:
Sukurta: 2006-01-23 14:32:31
oho, užmojai :)))