Santrauka:
Šis kūrinukas gimė močiutes namuose. Tiksliau, ant kalno nuo, kurio atsivėrė ežeras kartu su milžinišku pušynu :)
Nuo rasotos žolės
Perlų vėriniai nukris.
Aš žinau, juk tai pavasaris!
Gėlių žieduose bitutės atskris,
Jaučiu, ne už kalnų vasara parskris!
Pr.:
Juk tu žinai, kad man svarbu
Saulės šilumą pajust.
Žinai, kad patinka pušynų kvapas gaivus.
Matai, kiek aplink žiedų?
Ir juk visa tai vadinama pavasariu!
Gėlių laukuose aš jaučiuosi gyva,
Visa tai man teikia laimę.
O jūros ošimas man muzika,
Kuri yra nuostabiausia pasaulyje.
Pr.:
Juk tu žinai, kad man svarbu
Saulės šilumą pajust.
Žinai, kad patinka pušynų kvapas gaivus.
Matai, kiek aplink žiedų?
Ir juk visa tai vadinama pavasariu!
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-19 23:04:40
Taisyčiau kai kuriuos momentus, nes yra nelogiškumų. Dar dirbčiau.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2009-05-19 12:22:23
Puiku, kai pavasariui besibaigiant gimsta daina...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2009-05-19 08:22:10
Be muzikos ne kas:)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2009-05-19 08:08:21
Šlifuotina, bet miela daina, gal, kad tokia pavasariu kvepianti? :)