Pro langą skverbėsi pirmieji saulės spinduliai. Prie lovos stovėjo stiklinė šviežio pieno ir keletas rytinių bandelių su varške.
- Labas rytas, močiute, - pasisveikino Leila, trindama užmiegotas akis.
- Labas rytas.
- Šiandien pirmadienis, tiesa?
- Taip, Leila. Praleisi pamokas, - šluostydama stalą pasakė močiutė.
- O rytoj?
- Rytoj irgi, - nė kiek nenustebusi atsakė. – Tėtis žino.
- Bet močiute! – Leila krestelėjo ant kėdės.
- Leila, tokiais dalykais nejuokaujama!  - atsiduso senolė. – Tavo tėvas vos iš proto neišsikraustė nežinodamas, kur tu prapuolei!
Leila gurkštelėjo pieno.
- Kiek laiko man leido čia būti? – susirūpinusi paklausė.
- Kiek tik norėsi, mieloji.
- Aš norėčiau čia gyventi, močiute.
Senolė nieko nesakė. Neturėjo ką sakyti. Aišku, nebuvo gerą visą laiką vienai, bet kur gi reikėtų Leilą apgyvendinti? Tėvas jos tikrai neleistų. O jei dar Gajus užsimanytų išvažiuoti kartu su Leila? Močiutės galvoje sukosi daug klausimų.
- Tvarte yra dvi naujos ožkytės, - pabandė nusukti kalbą senolė.
- Ne, močiute, būk gera, rimtai pasikalbėkim. – atsiduso Leila. – Aš tikrai norėčiau gyventi pas tave. Aš nesimaišyčiau po kojomis, aš tiesiog gyvenčiau.
- Bet Leila, kur aš tave apgyvendinčiau?
- Juk yra mamos kambarys, močiute.
- Bet Leila!
- Aš žinau, kaip tu jį saugai. Bet vis tiek kada nors teks jį sugriauti. Aš nenoriu griauti, juk žinai, koks man svarbus mamos atminimas. Man tereikės išnešti keletą drabužių ir iškraustyti vieną lentyną savo daiktams. Na, dar iš stalčių daiktus bus galima sudėti į dėžes ir nunešti ant aukšto.
- Aš pagalvosiu, Leila.
- Ačiū, - nusišypsojo ši ir pakštelėjusi močiutei į skruostą išlėkė apsidairyti lauke.
Šiais metais ruduo buvo gražus. Šilkiniai lapai dainuodami leidosi nuo šakų ir gulė amžino atilsio. Lynojo retai, dangus buvo skaistus ir neaplipęs plunksnomis.
Kiemsargis šuo džiugiai vizgino uodegą. Tvarte grojo koncertas – bliovė ožkos, kartas nuo karto pertraukiamos kokios nors nelaimėlės vištos, giedojo gaidys ir pešėsi katinai.
- Laba diena! – šūktelėjo Leila.
Smulki, bet tvirta bei plačių pečių nugara iš lėto išsitiesė. Leila įsitempusi stebėjo kiekvieną judesį.