Prasmė pakrikus, pametus šešėlį,
Ir meilės pilnos kelnės.
Pasivaikščiojimai paralelėm.
Svajų paukščiukai čiulba prasmę.
O daina iš širdies plaukia klausant jų.
Kažkur džiugu slaptoj kertelėj.
Kylanti euforija beribė.
Jaučiu įplaukęs dausos gelmėn.
Nebus kalenimo mistiniais akordais.
Neplanuotą tikėjimą ištirpinsiu žmogiškumu.
Judantys šešėliai pakibs ant debesų.
Trankys auksiniais žaibais velnius.
Pašėlus prasmė atras šešėlį:
Apgins nuo dviprasmybių.
Laukinio vėjo apgaubtas vaikysiu
Tuos debesyis išgalvotus.
Toks jausmas pakrikusios prasmės.
Dar nepakasta...

2005 03 20