Paskutinė stotis -
Begalybė, žemėje nebūtų klausimų.
Gal tu širdį atvėrus pajusi,
Kokią pasaką žiaurią seku.
Seku langus pradaręs į naktį,
Į juodąsias visatos skyles,
Apie šautuvą, duoną ir laimę,
Kaip mylėdamas galiu neapkęst.
Apie seną pavargusią mintį,
Kurią noris suprast ir brangint,
Kaip gyvenime meilę nuo geismo
Noris atskirt – padalint.
Apie velnio ir angelo kovą,
Išdraskytų jausmų likučius,
Apie mūsų beviltišką norą
Atgaivinti geruosius laikus...

Paskutinė stotis –
Begalybė, širdyje smilkstančių klausimų...
Pasiliks visą tai tik tarp mūsų -
Paskutinė stotis – ta viltis be jausmų...