* * *

Paskutinės minutės tavęs
laukti nebėra prasmės
švinta dangus –
neoninė šiluma apgaubia,
leidžia pasinerti į kitą gelmę
tol, kol esi ne čia...

Skaičiuoji aitvarus danguje,
vienam leisdamas sudužti.
Juk jie ne tavo,
jie per daug aukštai...

Lietaus pripildytame baseine
leidi sudužti laivams,
plaukiantiems nepasroviui,
jautiesi visagalis,
kol imi skęsti.

Svajonės,
susimaišiusios su ambicijomis,
tampa nebepasotinamos,
o kitas sustojimas –
dar nesuplanuotas...
Neko_me

2009-05-10 20:02:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2009-05-13 13:20:59

vasagaliu --> visagalis
tampa nepasotinamos

Visai ir nieko pakalbėta, tik skyryba keistoka. iš pradžių jos nėra, o paskui taip stropiai pradėta dėlioti, jog net pamąstai, kad ir pradžioje reiktų.

Vartotojas (-a): Mlle Rien

Sukurta: 2009-05-10 20:09:33

paskutinės dvi eilutės geresnės už visą kūrinį.
>
gražiai skamba, mintis yra ;)