Mano dangus

... tas dangus, be kurio niekada nepakilsiu.                                        
                                                                Tu.
... ta saulė, į kurią skrendu, ir tirpsta mano sparnai.
                                                                             Tu.
... tas žydras lašelis vandenyno, kuris mirštančiam iš troškulio brangesnis už viską.
                                                                                                                                 Tu.
... ta laimė, kuri įprasmina būtį ir yra visa ko pradžia, bet, deja... ne pabaiga.

                                                                                                                                            Visa tai esi Tu.
Mlle Rien

2009-05-10 11:38:53

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis

Sukurta: 2009-05-27 00:03:04

toks susivėlęs, o jei pasišukuotų...:-)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2009-05-10 17:31:39

mechaniškas toks, kertantis atkartojimas, galim būtų švelniau ,- /be tokio speshl akcentavimo/

Vartotojas (-a): Mlle Rien

Sukurta: 2009-05-10 13:01:24

Aš tai pavadinau aforizmu, nes galbūt tai ir ne posakis, tačiau keliais sakiniais išreikšta konkreti mintis (galim tai vadinti netgi nuomone). Taip pat vienas iš bruožų - subjektyvumas. Šiaip čia priklauso nuo jūsų interpretacijos, autorius dažnai kitaip rašo, nei skaitytojas supranta ;)

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2009-05-10 12:00:22

Labai poetiškai, žaviai erdviškai ir gražiai susiveda į pabaigą.
Tik ar čia sentencija?.. kuri yra glaustas pamokomasis posakis. Ar aforizmas - trumpas vaizdingas, įtaigus posakis, reiškiantis apibendrintą ar netikėtą mintį?..

Vartotojas (-a): Saulėta naktis

Sukurta: 2009-05-10 11:45:32

įdomiai