Aristokratiškas kraujas
Teka mano menku kūnu,
Prakasdamas tunelį į sielos gelmes,
Ir padeda parašą po dėvėtais rūbais.
O rakto nuo tunelio aš neturiu.
Ieškoti jo? – neverta.
Suplyšusioj džinsų kišenėj
Gyvena tiktai vabalai.
Žinau – tunelio gale giltinės nėra,
Bet aš tik nuogas, nepraustas kūnas
Be rakto į sielą,
Pasislėpęs po dėvėtais rūbais.
Aristokratiškas kraujas
Kaitina mano menką kūną,
O aš tetrokštu –
Pandoros skrynią užrakinti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-10 15:24:43
Gerokai šlifuotinas kūrinys. Pasistengčiau vengti aiškinimų eilėse.
Vartotojas (-a): Saulėta naktis
Sukurta: 2009-05-10 11:21:37
Ačiū,stengsimes
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2009-05-09 23:09:11
geros mintys, gal kiek trečia strofa silpnesnė, nedaug ką sakanti (aš ją išmesčiau ). Sėkmės.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 22:35:40
...gilios mintys...dažnai atgimstame ne tais kuo buvome...įdomus. Patiko.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2009-05-09 22:35:18
visai įdomi mintis! Na, jei kas truputį kliuvo, tai pasikartojimai (dėvėti rūbai, o ypač, "menkas kūnas'). Bet kiekvienas kuria savaip. sėkmės :)