Vienu spinduliu lede susišildau.
Lašu lietaus dykumoj gaivinuos.
Vien su plunksna į dangų pakylu.
Žiedo pumpuru sodus skandinu.
Ryto saulėj kaip kūdikis vėl krizenu.
Po lietaus ašarų gaivius oro gurkšnius geriu.
Ryto gaivą basom kojom iš pievų semiu.
Net nuo saulės zuikučio kaip snaigė tirpstu.

Mažas pienės pūkelis šiam pasauly esu.
Kaip teptukas per drobę jau ne veltui einu.
Net ir upėj prieš srovę plaukt dabar nesunku.
Visa tai laimės galioj. Visa tai – esi Tu.