nupiešk mane lyg pieštuku, lyg pirštais
smėlėto kranto eskize
lyg tirpstantį, be galo trapų
portretą jausmo akyse
nupiešk mane naktim ar vėju
delnais ant krištolų lietaus
lyg bučinį, kai jūra žėri
miražais gęstančio dangaus
nupiešk mane spalva širdies
aguonom žydinčiom po saule
lyg ilgesį be priežasties:
svajonę tampančią apgaule
teide
2009-05-08 21:48:34
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-07-10 01:36:33
Patiko pats jausmas-nupiešk mane...spalva širdies...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2009-05-09 10:17:14
Gaila, kad jausmo trajektorija ėmė leistis, nes pasibaigia apgaule, o juk visi trokšta romantiškos realybės.
Vartotojas (-a): Mlle Rien
Sukurta: 2009-05-09 00:33:05
Jausminga, bet kūrybai skirta mažiau dėmesio. Ypač paliko gerą įspūdį trečias posmas:)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-08 23:27:58
Perskaičius pirmąjį posmą - man taip ir liko neaišku - kokios tos jausmo akys...palikote skaitytojams mįslę keturgyslę.Aš norėčiau skaitydamas viską sužinoti, bet dabar su tomis akimis - man niekas neaišku.
toliau mintys - naivokos.
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2009-05-08 23:06:40
taip tampama tapytojais
širdy,nakty ir vėjo eskizuose
bandysiu piešt :-)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-08 22:41:51
...labai patiko, ypač antras ir trečias posmai...lyg ilgesį be priežasties: svajonę tampančią apgaule
...nupiešk mane...nupiešk