Einu čia tik vienas –
Koridorius pilkas.
Plieninės čia rykštės,
Jaučiu tik jų kirčius.

Kentėti to skausmo
Seniai nebemoku.  
Tamsus šis koridorius –
Jausmai jau kurtoki.

Bet kerta per kojas
Ugniniai žaibai.
Atsiveria žaizdos –
Kraujuoju tikrai.

Suaižėję kojos,
Bet jas dar turiu.
Tik eiti temoku,
Bet jau per sunku.

Ant grindinio pilko
Netyčia klumpu.
Dygliuotosios rykštės
Nestoja kartu.

Guliu vos tik gyvas,
Atmerkiu akis.
Sukruvintas visas –
Baugu pamatyt.

O kirčiai nerimsta –
Per kojas! Stipriau!
Ir kraujas vis trykšta
Žaizdom tom pačiom.

Susprogę jau venos
Ir, rodos, alpstu.
Voliojuos po kraują
Ir tyliai šnabždu:

Paliaukite, kirčiai,
Juk jau išeinu.
Jau mission accomplished*,
Prašau tik tylos.

Atrodo jau vienas;
Su savo žaizdom.
Sparnų neturėjau –
Ir kojų dabar.
Gyvenime mielas,
Ėjau, bet kritau.
Nekaltinu nieko –
Likimas man toks.

Iš kūno suniokoto,
Tyliai kylu.
Palieku pasaulį,
Tyrai vėl šypsau.

Palieku nedaug,
Bet ir viską.
Džiaugiuosi, kad mirštu,
Nes bent gyvenau.

In memoriam.