Santrauka:
vieną vakarą grįžtant namo
...O tos meilės galbūt net nebuvo
Galbūt ją aš tiktai sapnavau
Kaip tą vėją, tą vėją bastūną,
Kur ant lūpų tavų pajutau.
Mėnesiena man kelią užlieja
Spindi žvaigždės ramiai virš galvos,
Lemk nulemki man meilę, būrėja,
Be skaudžios, be juodos pabaigos.
Kelias drobe į tolį vyniojas
Kažkur amsi šuneliai keli....
Mėnesienoje siela dainuoja.
Dėkui, meile, už tai, kad esi.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2009-06-05 12:43:37
Lemk nulemki man meilę, būrėja,
Be skaudžios, be juodos pabaigos.
Tegu būrėja pasistengia... :)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2009-06-02 06:53:40
dainingas tekstas, labai.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-25 12:16:01
buriu buriu... :)
Vartotojas (-a): Cinamonas
Sukurta: 2009-05-12 15:11:41
Dainuojasi;}
Vartotojas (-a): Takažolė
Sukurta: 2009-05-08 21:46:13
Pirmiausia, ką pagalvojau, kad tai gali būti daina.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-08 21:19:55
Melodija(rimavimu ir ritmika išgauta) yra, bet kaip ir daugelis - vienoda, o kai viskas suvienodėja - laikui bėgant tampa nebeįdomu ir imi ieškoti žodžiuose prasmės, bet ir žodžiai jau girdėti(panašių tekstų - begalė). Tada žmogus imi ir galvoji - kada tai baigsis...
nesakau, kad blogas darbas, anaiptol - jis geras, bet tokių daug - nėra praktiškai prie ko prikibt, bet niekuo ir neišsiskiria - poezijos pilkoji masė.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-08 19:27:57
Paprastutę dainą pajutau, tačiau subalansuotą, pavykusią, nors tekstas vietomis blausus. Tačiau melodija jaučiama. Ir tai yra esmė.