„žodis „myliu“ pats nemyli ir visiškai
sunaikina meilės jausmą“ A Šliogeris

O MEILE!
Jei Tu būtum vien regima -
Apakčiau,
Nes vienas tavo žvilgsnis
Prilygtų milijardui saulių...
Jei Tu būtum vien girdima -
Apkursčiau,
Nes vienas tavo atodūsis
Prilygtų milijardui griaustinių...
Jei Tu būtum vien lytima -
Išnykčiau,
Nes vienas tavo prisilietimas
Prilygtų milijardui adatų...
Jei Tu būtum vien uodžiama -
Uždusčiau,
Nes vienintelis tavo kūno dvelktelėjimas
Prilygtų milijardui miros vandenynų...
Jei Tu būtum vien skanaujama -
Sudegčiau,
Nes tavo lašelis burnos vyno
Prilygtų milijardams lavos ežerų...
Aš toks keistas,
Toks netobulas,
Nes myliu...
Regėdamas, girdėdamas, lytėdamas,
Uosdamas ir skanaudamas,
Būdamas tobulas - negeisčiau,
Negeisdamas tobulybės - išnykčiau:
Nebūtų manęs - nebūtų tavęs,
O MEILE,
Pagaliau supratau, Tu - tokia kaip ir aš...
Visada tavęs stokodamas,
Paminęs tavo juslinę prigimtį,
Tavo kokybę,
Aš tolstu nuo dieviškos palaimos,
Geisdamas tobulybės, aš panyru
Į amžiną siekį geisti ir išnykti
Anemiškos ir beskausmės, bekūnės
NUOSTABOJ NESUTIKTOSIOS
Vizijoje, miraže...
Ištardamas „myliu“
Aš sunaikinu MEILĘ -
Tai kas manyje visais pojūčiais
TIKRA :
Bebalsis jausmas išsiveržia bežodžiu atodūsiu,
JOKYBE
Ir sugrįžta
Į tylintį nerimą,
Įaudrintu jusline kokybe.
Aš bėgu nuo savęs,
Aš bėgu nuo savo meilės,
Bet tuo pat metu grįžtu
Geisdamas
SKURDŽIUMI ir ELGETA...