Nerimastinga žvilgsnių visuma
Šuoliuoja vėju į dangaus pašvaistę,
Tarsi apleisto namo šiluma
Tu bėgi ten, kur baigias laikas.
Tik nepasiekiamas likimo mostas
Pamiršta kas, kada ir kaip.
Tu jūroj skęsti vėl, neklaužada, begėdi.
Ir viskas dingsta.
Tuštuma aplink.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-09 13:29:56
Dainai tiktų.
Vartotojas (-a): obelaitė
Sukurta: 2009-05-07 22:44:14
Aha,ir man pirmas-nuostabus,tiesiog giliai giliai į širdį,o antrame kažkoks trukdis-truputį pakoregavus bus puiku :)
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 22:36:57
"Tu jūroj skęsti vėl, neklaužada, begėdi.
Ir viskas dingsta." - šią vietelę keisčiau. Man tas "neklaužada", "begėdi" nesusiskaitė.
Pirmas posmas - lengvas ir neįkirus, papirko paprastumu.
Anonimas
Sukurta: 2009-05-07 21:24:34
...sunku, kai taip...skaudulingos mintys...