Atriškite virves

Aš einu ten, kur nėra dangaus,
Kur smėlio dykumose nesimato žmogaus.
Kur maži vaikai stato oro pilis,
Kur saulė nušviečia mano mintis.

Pr.:
Aš einu toliau,
Prašau, nestabdykit manęs.
Aš pavargau, nuriškite virves...
Noriu skrist paukščiu,
Pajusti gyvenimo džiaugsmus.
Todėl, prašau, atriškite mane,
Paleiskite į išsvajotą laisvę.
Aš noriu tai pajust,
Aš noriu gyvent išmokt.

Ten, kur nebūna juodų naktų,
Aš vaikščiosiu jūros smėliu.
Aš einu, niekada nestoju,
Nukritusi iš naujo pakylu.
Cinamonas

2009-05-07 18:58:28

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): obelaitė

Sukurta: 2009-05-07 22:51:59

Nebedaug ir...širdis ištrūks-jaučiasi...

Vartotojas (-a): Takažolė

Sukurta: 2009-05-07 22:03:42

Šioje dainoje jau yra siužetas, jei taip galima pasakyti. Kartojimų žymiai mažiau, tekstas tapo patrauklus. :)

Vartotojas (-a): Tikras Dearnis

Sukurta: 2009-05-07 21:57:23

Pajutau linksmesnes gaidas šioje dainoje. Tiesa, melodiją pats susigalvojau :) Šiaip, tai savotiškas kūrinys, šis dainos tekstas.

Anonimas

Sukurta: 2009-05-07 21:18:34

...dainuok, te netrukdys jokios virvės :)

Anonimas

Sukurta: 2009-05-07 19:38:13

Nežinau, kaip kitiems skaitytojams atrodys, bet ši daina man paliko nemažą įspūdį, norėčiau išgirsti ir muziką :)