Santrauka:
juk būna, kad nėra
Karti kava,
išgerta dar miegant,
sėdint ant plikų grindų-
turiu palaukti,
kol sugrįši,
kol pažandinsi mane..
Cukrus- pagrobtos tavo akys-
prisiminimuose
pagardina arbatą.
Po šiltu adijalu nubundu
ir, dar neatsimerkus,
jaučiu lietų..
Aplink dažų skardinės,
obuolių graužtukai...
suplėšytų eilėraščių skutai:
nuo užvakar vis laukiu,
kol pažadinsi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-02-01 15:48:33
Tu taip nuoširdžiai rašai. Papprastumas.
Aš sėdžiu ir jaučiu tirpstu nuo gerumo ir nuo to, kad niekad taip nemokėsiu.
:
Sukurta: 2006-01-22 17:26:08
miegas sėdomis
laukimas užsimerkus-
o taip pažįstamas
ir retas toks
stebukle:)