atsinešu su savimi aš miesto gausmą
kai dunda traukinys per tiltą
geležinį sapnus nuveždamas į nebūtį
atsimenu tave ranka lengvai pamojančią
kada aš nenorėdamas nusisuku
ir išslenku į savo paslėptąjį nerimą
į pilnatį atsitempiu visas neurozes
kompleksus planus iširusius laike
ir ant palangės viską išdėlioju
žinau kad neįveiksi tu manęs...

o aš klajosiu vis po miesto gausmą