Ji stovėjo ir žiūrėjo,
O kas man?
Ji klūpėjo ir murmėjo,
Bet juk žiema...
Mėlis riedėjo ir lašėjo,
Dar ne pavasaris...
Kūnas kentėjo, gyslelė tvinksėjo,
Aš suvirpėjau.
Kumštis grūmojo, siela vaitojo,
Gal jau užtenka?
Vėjas sustaugė, ryto nelaukė,
O tu ar lauksi?
Laukas baltavo, upelis vingiavo,
Jau vėlu...
Mėnulis bolavo, upelis užšalo,
Balandis pakilo, kažkur pradingo...
Bet ji tylėjo, rami žiūrėjo,
O kas man?
Jau vėlu.
Einu namo.