Geležinkeliais ritasi geliančios angys.
Smilksta vakaras. Lygumos pilnos jo dūmų.
Mano veidas ištįsęs, o protas apspangęs
nuo išuostyto sniego ir smalkių juodumo.

Aidi tuneliai, žargstosi kojos viadukų
ir kažkaip nusispjaut ant keleivių kontrolės.
Horizontuose saulė visai išsidūko,
išsibarstė žvaigždėlapiais, perlų karoliais.

Šalto plieno peizažai įpratę kartotis.
Susikibę inertiškai žviegia vagonai.
Atsidūsta giliai laisvo elgesio stotys
prieš baladę kanapei ir odę aguonai.