Mergaite, tai Tu,
raudonos spalvos plaukais,
kasnakt sapnuojies man.
Verpiu blakstienas
į ažūrinius vijoklius,
kuriais apsivynioju kaklą,
kai dėl Tavęs bijau.
Pa-Vasario lietūs
vis plauna Tau veidą,
ir Tu tokia tokia
kvepianti medumi,
glostai mano delnus
nežinomybėn nukreiptus.
Sapnų gaudyklės
kaip autobusų stotys,
vis nesulaiko jausmo,
kada
pramerkiu akis –
tik bitės pilve belikę
ir Tavosios suknutės kvapas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-05 16:59:36
"nežinomybėn nukreiptus" - atsisakyčiau šios abstrakcijos.
Neblogai. Eksperimentui reiktų daugiau formos/minties netikėtumo.