Egzistuoju užstrigęs laike.
Laikrodžio rodyklės tranko mane.
Paslapčiom palieka naujas raukšles.
O galingi dūžiai vis kurtina.
Tos dygliuotos rodyklės visur manyje!
Bet pamiršiu save ir užmigsiu laike...
Nepamirški įjungt žadintuvo,
Kad pabudęs ryte
Vėlgi suktumeis tam amžinybės rate.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2009-05-05 00:12:53
panašu, kad kai kurie žodžiai parinkti vien dėl rimo.
aišku, vientisumas sveikintinas.
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2009-05-03 23:44:03
Laikas visagalis. Jam nė vienas rimčiau nepasipriešino.
Paskutinės kūrinio eilutės nuogai suskambo, pernelyg proziškai. Visa kita įdomu su netikėtais įvaizdžiais.
Bet kūrinys nėra iki galo išbaigtas.
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2009-05-03 23:16:49
Būtent šiandien man šitas eilius atvėrė duris dabar. Ačiū laikas.... taip žinoma laikas....